VU SA studentų (-čių) atstov(i)ų mokymai: žinios veiksmingam atstovavimui

Į mokymus susirinko skirtingos patirties turintys VU SA bendruomenės nariai (-ės) – nuo antrakursių, kuriems (-oms) atstovavimas dar tik prasideda, iki doktorantų (-čių) ir padalinių atstov(i)ų koordinatorių.

Mokymus vedė VU SA alumni ir dabartiniai (-ės) bendruomenės nariai (-ės), sukaupę (-usios) patirties atstovavimo ir studijų kokybės klausimais.

Atstovui (-ei) svarbu žinoti, nuo ko pradėti

Studentų (-čių) atstovai (-ės) dalyvauja studijų programų komitetų, studijų kolegijų ir kitų Universiteto darinių veikloje. Juose svarstomi sprendimai turi tiesioginę įtaką studentų (-čių) studijų patirčiai.

Tam, kad atstovas (-ė) galėtų išsakyti studentų (-čių) poziciją, reikia daugiau nei dalyvauti posėdyje: būtina iš anksto susipažinti su svarstomu klausimu, išgirsti studentus (-es) ir pasirengti argumentus.

Mokymuose daug dėmesio skirta studentų (-čių) atstovo (-ės) veiksmams prieš posėdį, jo metu ir po jo. Dalyviai (-ės) aptarė, kaip pasiruošti svarstomiems klausimams, kada kreiptis į kitus studentus (-es) nuomonės ir kaip elgtis, kai posėdyje išgirstami skirtingi argumentai.

„Naujam atstovui gali būti nedrąsu ateiti į posėdį, kuriame kiti nariai jau gerai išmano svarstomus klausimus. Norėjome, kad po šių mokymų atstovai žinotų, kaip pasiruošti, kur ieškoti pagalbos ir kad jų vaidmuo nėra vien išklausyti diskusiją – jie atneša studentų poziciją, be kurios sprendimas būtų nevisavertis“, – sako VU SA atstov(i)ų koordinatorė Gabija Krompcholcaitė.

Dokumentai ir dalykų aprašai – įrankiai argumentuotiems siūlymams

Mokymų metu atstovai (-ės) susipažino su VU ir VU SA dokumentais bei ištekliais, į kuriuos gali atsiremti spręsdami studijų klausimus. Tarp jų – VU studijų nuostatai, studijų kokybės vadovas, studijų programų komitetų veiklą apibrėžiantys dokumentai, VU SA pozicijos ir raštai bei atstovavimo gidas.

Šios žinios praverčia tuomet, kai studentai (-ės) iškelia problemą, tačiau dar nėra aišku, kaip ji reglamentuojama ir kur ją reikėtų pristatyti. Žinodamas (-a), kur ieškoti informacijos, atstovas (-ė) gali tiksliau įvardyti klausimą ir parengti siūlymą, kurį būtų galima svarstyti kartu su kitais sprendimų priėmėjais.

Teorines žinias atstovai (-ės) taikė nagrinėdami studijų dalykų aprašus. Jie (-os) vertino, ar aprašuose aiškiai pateikiami studentams (-ėms) svarbūs dalyko aspektai, ir argumentavo, ką siūlytų patikslinti. Tokia užduotis padėjo pastebėti konkrečias vietas, kurias galima tobulinti, ir kalbėti apie jas remiantis turima informacija.

Dalyviai taip pat praktiškai išbandė ViSAK sistemą: prisijungė prie jos ir užpildė pavyzdinę posėdžio informaciją. Taip jie galėjo susipažinti su įrankiu, kurio prireikia kasdienėje atstovo (-ės) veikloje.

Studentų (-čių) nuomonę reikia ne tik surinkti

Svarbi mokymų dalis buvo skirta grįžtamajam ryšiui. Studentų (-čių) atstovai (-ės) aptarė, kada studentų (-čių) nuomonei išsiaiškinti tinka apklausa, kada verta organizuoti fokus grupę ir kaip užduoti klausimus, kurie padėtų geriau suprasti situaciją.

Kalbėta ir apie kitą, kartais pamirštamą atstovavimo dalį – sugrįžimą pas studentus (-es). Surinkus nuomonę ir pristačius ją posėdyje, studentams (-ėms) svarbu sužinoti, kas buvo nuspręsta, kokių veiksmų bus imtasi arba kodėl siūlymas nebuvo priimtas.

„Kai studentai pasidalija savo patirtimi, jie turi žinoti, kas vyko toliau. Net jei pokytis neįvyksta iš karto, atstovas gali paaiškinti, kur klausimas buvo iškeltas, ką pavyko sutarti ir kokie bus kiti žingsniai. Toks ryšys su studentais yra neatsiejama atstovavimo dalis“, – teigia VU SA atstov(i)ų koordinatorė Lina Žilinskaitė.

Visą atstovavimo procesą išbandė simuliacijoje

Mokymų pabaigoje dalyviai (-ės) gautas žinias pritaikė atstovavimo simuliacijoje. Susiskirstę (-čiusios) į grupes, jie (-os) gavo išgalvotas, tačiau studijų aplinkoje atpažįstamas situacijas. Vienose reikėjo aiškintis studentų (-čių) patiriamus sunkumus konkrečiame dalyke, kitose – vertinti siūlomus studijų programos pokyčius ar aptarti studijų krūvio klausimus.

Studentų (-čių) atstovai (-ės) pirmiausia rengė fokus grupes ir rinko studentų (-čių) nuomonę, vėliau ją sistemino, susipažino su studijų programos komiteto posėdžio darbotvarke ir ruošėsi pristatyti surinktus argumentus. Simuliuotame posėdyje jie (-os) turėjo reaguoti į kitų narių klausimus bei ieškoti sprendimų. Po jo kartu su moderatoriais (-ėmis) aptarė, kas pavyko, ko pritrūko ir ką būtų galima pritaikyti atstovaujant studentams (-ėms) tikruose posėdžiuose.

Simuliacija leido išbandyti visą procesą vienoje vietoje – nuo pirmojo pokalbio su studentais (-ėmis) iki jų pozicijos pristatymo. Naujiems (-oms) atstovams (-ėms) tai buvo proga įgyti daugiau pasitikėjimo, o patyrusiems (-oms) – pasitikrinti savo darbo būdus ir pasidalyti patirtimi su kitais (-omis).

Daugiau apie studentų (-čių) atstovavimą galima rasti VU SA atstovavimo gide. Sužinoti, kas atstovauja studentams (-ėms) konkrečioje studijų programoje ar fakultete, galima VU SA kontaktų puslapyje.